LANKYTINOS VIETOS

DŪKŠTŲ ĄŽUOLYNAS

Važiuodami nuo Vilniaus link Kernavės, už Dūkštų miestelio pavažiavę apie 1 km, dešinėje kelio pusėje pamatysite didžiausią (302 ha) Lietuvoje išlikusį natūralų ąžuolyną. Tai unikalus gamtinis objektas, atlaikęs amžių išbandymus Dūkštų kraštovaizdžio draustinyje. Čia auga 170 – 200 metų ąžuolai. Biologinės įvairovės požiūriu vertingiausiame 35,8 ha plote įsteigtas gamtinis rezervatas.

Ąžuolynas vertingas ne tik savo senaisiais ąžuolais, bet ir per daugelį metų susidariusia brandaus lapuočių miško bendrija, kuri yra tinkama buveinė daugeliui retų ir nykstančių gyvūnų, augalų, grybų ir kerpių rūšių. Ąžuolynas išsiskiria rūšine šikšnosparnių įvairove ir gausa. Čia gyvena net 7 rūšių šikšnosparniai: natuzijaus šikšniukas, šikšniukas nykštukas, europinis plačiaausis, mažasis nakviša, dvispalvis plikšnys, rudasis ausylis ir branto pelėausis. Netoliese esančiame Dūkštos upelio slėnyje, kurio šlaitai apaugę senais ąžuolais, gyvena parko įžymybė – į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta didžioji miegapelė. Margas ąžuolyno sparnuočių pasaulis. Uoksuose įsikuria žaliosios meletos, didieji margieji geniai, naktimis ūbauja naminės pelėdos, peri retieji mūsų krašto paukščiai: juodasis gandras ir mažasis erelis rėksnys. Ąžuolyne galima sutikti šernų kaimenes, beskanaujančias giles. Retsykiais užklysta stirnos, elniai.

Įdomus ir paslaptingas Dūkštų ąžuolyno ir Dūkštos upelio slėnio, apaugusio senais, drevėtais ąžuolais, vabzdžių pasaulis. Čia rastos retos vabalų rūšys, kurios būdingos tik brandžių plačialapių miškų buveinėms. Tai niūraspalvis auksavabalis, marmurinis auksavabalis, purpurinis plokščiavabalis ir keturdėmis maitvabalis. Šalia ąžuolyno esantis Dūkštos upelio slėnis vasarą stebina dieninių drugelių gausa.

Dūkštų ąžuolynas turtingas augalų įvairove. Čia auga 280 rūšių augalai. Ypatingai čia gražu pavasarį, kai ąžuolynas pasipuošia įvairiomis spalvomis. Geltonus žiedus link pavasarinės saulės tiesia ankstyvasis šalpusnis, pavasarinis švitriešis, geltonžiedė plukė. Melsvai ąžuolyną padabina triskiautė žibuoklė, tamsioji plautė. Rausvus žiedus iš žemės iškelia parazitinis augalas – gegužinė žvynašaknė. Ąžuolyne auga ir retieji augalai. Net 5 rūšys įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą (miškinė dirsė, statusis atgiris, balandinė žvaigždūnė, stačioji vaizgina, tuščiaviduris rūtenis), 18 augalų rūšių, augančių ąžuolyne - retos ir ribotai Lietuvoje paplitusios.

Iš viso Dūkštų ąžuolyne šiuo metu yra žinoma 95 rūšys kerpių ir su jomis susijusių grybų. Iš jų 6 rūšys, įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą. 8 rūšys yra vertingos miško biotopų indikatorės. 6 rūšys yra retos Lietuvoje ir aplinkiniuose regionuose, viena jų – Bactrospora dryina randama tik Dūkštų ąžuolyne ir Dusetų girioje. Botanikos instituto 2003 metais atliktų tyrimų metu čia nustatyta 317 grybų rūšių, iš jų 17 yra retos ir saugomos, o krokinis minkštenis laikomas vienu iš dešimties labiausiai nykstančių grybų Europoje. Šis grybas priklauso labai senų ąžuolų grybinei florai ir sparčiai nyksta visoje Europoje, nes mažėja medynų su senais ąžuolais.

VERKŠČIONIŲ REGYKLA

Nuvažiavus 6 km Nuo Dūkštų link Vievio, kairėje kelio pusėje atsiveria įspūdingi Neries ir jos slėnio vaizdai. Didelė Velniakampio kilpos dalis matoma kaip ant delno. Šalia kavinės "Pušynėlis" įrengtoje apžvalgos aikštelėje galima pasigėrėti nuostabia Neries vingių panorama.

PANERIŠKIŲ SKARDIS

Važiuojant senuoju plentu Vilnius-Kaunas, 3 km už Rykantų link Lazdėnų, ties posūkiu į dešinę link Paneriškių kaimo, reikėtų palikti automobilį ir pėsčiomis paėjėti apie 2 km (įrengtos nuorodos) link šio aukštos ir nuostabaus Neries šlaito. Nuo jo atsiveria nuostabi Neries slėnio panorama. Matyti upės vingis, kelios salos. Abiejuose Neries krantuose ošia pušynai.

Vaizdingumu Paneriškių skardis gali varžytis su garsiomis Lietuvos upių atodangomis. Čia taip pat gausu retų, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų. Tai kalninė arnika, tamsialapis skiautalūpis, smėlinis eraičinas ir kt. Šlaito apačioje, netoli Paneriškių kaimo, ošia šimtametis Paneriškių ąžuolas.

DŪKŠTŲ ATODANGA (Dūkštos pažintinis pėsčiųjų takas)

Dūkštų atodangos aukštis: 14 – 15 m, ilgis palei upės vagą: 20 m. Upės vandens srautui vingyje ties buvusia užtvanka išgraužus šlaito apačią, dalis šlaito dengusių nuogulų nuslinko į upę – atsidengė šlaitą sudarančių nuogulų sluoksniai – susiformavo atodanga.

Viršutiniame jos sluoksnyje matosi iki 3,5 storio smėlio, žvirgždo-gargždo ir riedulių sluoksnis. Tai stipraus ledyno tirpsmo vandenų srauto suklota medžiaga srauto vagos dugne.

Dėl vėjo, lietaus ir gravitacijos jėgos poveikio nuolat byranti viršutinė atodangos dalis jau paslėpė nuo mūsų akių gilesnius nuogulų sluoksnius. Anksti pavasarį arba po smarkių liūčių išdžiūvusios atodangos fone po žvirgždo-gargždo sluoksniu galima pamatyti apie 0,5 m storio dar drėgno smulkaus smėlio sluoksnio kontūrą .

Dar žemesnėje atodangos dalyje galima pamatyti smėlyje gausybę morenos (morena – tai ledynų paliktos nuogulos) gabalų. Smulkus geltonas smėlis nusėdo prieledyniniame baseine, kurį laiką telkšojusiame Dūkštos klonyje ir apylinkėse. Pakrantės bangos išplautos krantų morenos gabalus riteno ir voliojo, laikas nuo laiko apklodamos smėliu. Taigi, šioje vietoje buvo prieledyninių marių pakrantė.

KARMAZINŲ ATODANGA (Dūkštos pažintinis pėsčiųjų takas)

Karmazinų atodangos aukštis: 35 – 36 m, ilgis palei upės vagą: 40 m. Netoli Karmazinų piliakalnio, Dūkšta pasuka į pietus, neįveikusi stataus 55 m aukščio klonio šlaito. Stiprios srovės nuolat ardomas šlaitas tai vienur, tai kitur nuslenka, atidengdamas šlaitą sudarančių nuogulų sluoksnius. Viršutinė atodangos dalis labai užgriuvusi dėl biraus smėlio tarpsluoksnių, slūgsančių tarp molio ir morenos sluoksnių. Žemiau esantis smėlio tarpsluoksnio storis apie 20-50 cm. Smulkiame geltoname smėlyje aiškiai matomi balkšvo aleurito ir pilko molio sluoksneliai. Tai prieledyninių marių nuosėdos.

Apatinėje skardžio dalyje, nuvalius deliuvį, galime patyrinėti priešpaskutiniojo – Medininkų – ledyno moreną. Tai pilkas kietas įvairaus storio plokštelėmis skylantis moreninis priesmėlis su nuosėdinių ir kristalinių uolienų žvirgždo bei gargždo apvalainukais. Upės vagoje galime patyrinėti seniausią į Žemės paviršių išeinančią šių apylinkių moreną, paliktą Žemaitijos ledyno, atslinkusio prieš 302 tūkst. metų. Tai labai kietas rusvai pilkas moreninis priesmėlis, kurį pagal geologinių gręžinių duomenis dar aptiktume maždaug iki 20 m gylio.

ŠVENTASIS DAUBŲ ĄŽUOLAS (Dūkštos pažintinis pėsčiųjų takas)

Šventasis Daubų ąžuolas auga kairiajame Dūkštos krante, apie 400 metrų iki santakos su Nerimi. Tai pats storiausias šių apylinkių ąžuolas (kamieno skersmuo 1,57 m, kamieno apimtis - 4,95 m). Ąžuolo amžius apie 300 metų.

Ąžuolas auga vietovėje, vadinamoje Daubomis, esančioje Dūkštos slėnyje tarp Buivydų ir Karmazinų piliakalnių. Archeologų manymu, Karmazinų piliakalnis nuo VI a. galėjo būti naudojamas kaip šventvietė – alkakalnis. Apie šį alkakalnį ir Daubų vietovę bei Buivydų piliakalnį yra pasakojama daug padavimų, kuriuose minima čia buvusi šventykla, pagonių maldos vieta.

Iš senųjų metraščių užuominų galima spėti, kad šiose vietovėse senovėje būta didžiulės ąžuolų girios, kuri tęsėsi nuo Kauno pusės iki Maišiagalos ir Vilniaus. Matyt šioje didelėje ąžuolų girioje buvo nemaža šventviečių: minima šventa Pajautos giria prie Žąslių, Kukovaičio giria prie Šventosios, Alkos giria prie Kazokiškių, Šventas Gojaus miškas prie Kernavės. Metraščiuose minima, kad 1377 metais Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo palaikai buvo sudeginti šventoje Kukovaičio giraitėje netoli Maišiagalos. Šios didžiosios girios likučiai yra Dūkštų ąžuolynas ir tebežaliuojantys pavieniai didžiuliai ąžuolai Vilniaus apylinkėse.

ĄŽUOLŲ KARALIENĖ

Ąžuolų karalienę Jūs rasite važiuodami nuo Sudervės link Dūkštų. Kelio Sudervė-Dūkštos 7 kilometre, pasukite į dešinę (Jus nukreips medinė rodyklė) ir pavažiuokite miško keliuku apie 300 metrų.

Ąžuolų karalienė ošia 25 miško kvartale. Jos skersmuo 1,40 m, apimtis - 4,40 m. Prieš kelis dešimtmečius už kelių šimtų metrų nuo jos ošė Ąžuolų karalius, kuris, neatlaikęs metų naštos, deja, išvirto.

VAIGELIŠKIŲ ĄŽUOLAS

Vaigeliškių ąžuolą Jūs rasite važiuodami nuo Sudervės link Dūkštų. Kelio Sudervė-Dūkštos 6 kilometre, dešinėje pusėje įrengta atokvėpio vieta, nuo kurios paėję apie 100 metrų ir auga Vaigeliškių ąžuolas. Šimtametis Veigeliškių ąžuolas auga 37 miško kvartale. Jo skersmuo 1,56 m, apimtis - 4,90 m.

Ąžuolai - neatskiriama Lietuvos kraštovaizdžio dalis. Ąžuolynai XVI a. Lietuvoje galėjo sudaryti nuo 15 iki 20 proc. visų miškų. Šie seni ąžuolai primena mums apie protėvių garbintas šventąsias girias.

AUSIUTIŠKIŲ KONGLOMERATAS (kairiojo Neries kranto turistinė trasa)

Šis neįprastos formos darinys, lyg nebylus geologinės praeities liudininkas, stūkso ties Ausiutiškių vienkiemiu, kairiajame Neries krante, prie pat upės vagos. Konglomerato aukštis – 2,10 m, ilgis – 5,55 m, plotis – 3,20 m., didžiausia horizontali apimtis – 12,80. Gerai matomas vis dar išlikęs pirminis sucementuotų nuogulų sluoksniuotumas.

Konglomeratas [lot. conglomeratus – sukauptas, surinktas] – tai nuosėdinė uoliena, kurią sudaro susicementavęs įvairiagrūdis smėlis, žvirgždas, gargždas, rieduliai. Kad tai tiesa, galima įsitikinti iš arčiau apžiūrėję Neries šlaituose nuo Lazdynų Vilniuje iki Kernavės tai vienur tai kitur randamus konglomeratų luistus.

Konglomeratai susiformuoja dėka sudėtingų požemyje vykstančių hidrocheminių procesų, kai žvyro sluoksnyje išsikristalizuoja kalcitas. Požeminiame vandenyje visada yra tam tikras kiekis ištirpusio kalcio bikarbonato. Požeminio vandens srautui pasiekus labai laidų ir poringą žvyro sluoksnį, jame sumažėja slėgis ir tai sąlygoja kalcito išsikristalizavimą.

Šioje vietoje Neries šlaito aukštis yra per 50 metrų. Atidžiau patyrinėjus šlaitus, tai vienur, tai kitur galima aptikti ir daugiau konglomeratų darinių, tiesa, mažesnių. Todėl manoma, jog tikroji konglomeratų augimvietė buvo maždaug 12-15 m aukštyje, matuojant nuo upės vandens lygio. Vadinasi, kažkada tokiame aukštyje šlaituose buvo požeminio vandens šaltinių išsikrovimo vietos, kuriose ir formavosi ši geologinė įdomybė.

VEPRIŲ EŽERAI

Veprių ežerai išsidėstę kairiajame Neries krante, Paaliosės miške. Tai 2 ežerai: Veprinis (6,60 ha) ir Vepriukas (2,16 ha). Abu ežerai yra termokarstinės kilmės, gilūs. Didžiausias Veprinio gylis yra 16 m., Vepriuko - 9,5 m. Ežerus jungia bevardis 0,5 km ilgio upelis, tarp ežerų plyti tarpinio tipo pelkė. Veprinio šiaurinė pusė užpelkėjusi, šaltiniuota. Tai nenuotakūs ežerai, telkšantys užpelkėjusios trečios Neries terasos įduboje. Veprinis išsiskiria savo žalia vandens spalva dėl jo dugne susikaupusių karbonatingų dugno nuosėdų.

Kiekvienas Lietuvos ežeras vis kitoks. Ežerai skiriasi savo kilme, amžiumi, vandens savybėmis, kraštovaizdžio grožiu. Nevienodi augalai juose auga, skirtingos žuvys juose gyvena. Vienus mokslininkai vadina ešeriniais, kitus kuojiniais ar karšiniais. Tokie ežerų pavadinimai priklauso nuo juose gyvenančių žuvų rūšių, o tiksliau, nuo ekologinių sąlygų, nuo kurių priklauso žuvų rūšinė sudėtis.

Veprinio ežeras yra priskiriamas karosinių ežerų tipui. Šio tipo ežerai yra skurdūs maisto medžiagomis, su ištisine priekrantės augalų juosta. Žuvų gausumas labai priklauso ir nuo deguonies kiekio žiemą. Jei deguonies trūksta, po dusimo žuvų labai sumažėja. Todėl tokio tipo ežeruose prisitaikę gyventi tik deguonies trūkumui mažai jautrios žuvys – paprastieji karosai, ešeriai, kuojos.

Abu ežerai ir juos supantys miško kvartalai yra paskelbti Veprių botaniniu draustiniu. Čia aptinkama daug retų augalų: šakotoji ratainytė, dvilapis purvuolis, pelkinė lanksva, raudonoji gegūnė ir kt.

VELNIAKAMPIO EŽERAS

Velniakampis - didžiausias Neries regioninio parko ežeras. Jo plotas 8 ha. Per ežerą teka vingiuojantis Elnos upelis. Šiaurinis ir rytinis ežero šlaitai aukšti, pietinis žemas, užpelkėjęs. Ežeras telkšo ledo guolio dubumoje, antroje Neries terasoje. Aplink plyti dideli miškų masyvai.

Ežerą juosiantį keliuką supa apyniais apaugusios pušys, viliodamos į savo paslaptingą ir žalią miško pasaulį. Vasarą šia gausu poilsiautojų. Pakrantėje įrengtoje poilsiavietėje galima ramiai atsipūsti po darbo, pasimėgauti švariu ir skaidriu ežero vandeniu.

SAIDŽIŲ ŠALTINIS

Saidžių šaltinis trykšta greta Saidžių kaimo, Neries upės slėnio kairiojo šlaito papėdėje, Lentvario girininkijos 64 kvartale. Šaltinis išteka didelio sufozinio cirko pakraštyje. Aukščio skirtumas tarp Saidžių šaltinio ir Neries upės lygio sudaro 1,3-1,5 m. Nuo šlaito papėdės, kur išteka šaltinis, iki Neries upės yra 19 metrų atstumas.

Šaltinis sufoziniame cirke (duburyje) turi dvi aiškiai matomas iškrovos vietas. Iš abiejų vietų srūvančios vagelėmis tėkmės arčiau Neries sueina į vieną. Šaltinio debitas - 3,33 litro per sekundę arba 287,45 kub. m. per parą. Vanduo švarus, vidutinio kietumo, lyginant su geriamojo vandens kokybės standartais, turi maždaug 2 kartus daugiau geležies.

BRADELIŠKIŲ PILIAKALNIS (Dūkštos pažintinis pėsčiųjų takas)

Bradeliškių piliakalnį rasite važiuodami nuo Dūkštų link Kernavės, ties Dūkštų ąžuolynu pasukę keliuku į kairę. Apie kilometrą pavažiavus miško keliuku iki automobilių stovėjimo aikštelės, eikite takeliu link tiltelio per Dūkštą. Šis piliakalnis keletą kartų tirtas archeologų. Seniausiame sluoksnyje rasta ankstyvosios brūkšniuotosios keramikos, datuojamos II tūkstm. pr. Kr. viduriu.

BUIVYDŲ PILIAKALNIS (Dūkštos pažintinis pėsčųjų takas)

Buivydų piliakalnis yra netoli Bradeliškių piliakalnio, tačiau juos skiria pelkėta griova, kurią teks apeiti per pievą vingiuojančiu takeliu. Manoma, kad piliakalniai I tūkstm.– II tūkstm. pradžioje sudarė bendrą gynybinę sistemą.

KARMAZINŲ PILIAKALNIS (Dūkštos pažintinis pėsčųjų takas)

Karmazinų piliakalnį Jūs rasite važiuodami keliu iš Dūkštų į Vievį. Neprivažiavę kavinės ''Pušynėlis'', pasukite keliuku kairėn. Pravažiavę miškelį, Jūs rasite mašinų stovėjimo aikštelę, nuo kurios jau matosi piliakalnis, įrengtas netoli Dūkštos ir Neries santakos esančioje kalvelėje. Šis nedidelis piliakalnis, pradžioje buvęs slėptuve, vėliau veikiausiai tapo kulto vieta – alkakalniu.

NAUJOSIOS RĖVOS PILIAKALNIS (Pažintinis maršrutas Šilėnai - Naujosios Rėvos piliakalnis)

Piliakalnis yra prie Neries, apie 2 km nuo Šilėnų k. Nuo kaimo įrengtos nuorodos. Aplinkiniai žmonės pasakoja, kad šiame kalne yra nuskendusi rusų bažnyčia. Žmonės esą rasdavo ant kalno šlaitų ratu išmintus takus, kiti matydavo tais takais einančias procesijas.

STIRNIŲ PILIAKALNIS (Saidės pažintinis pėsčųjų takas)

Stirnių piliakalnį Jūs rasite pasukę iš Vilniaus - Kauno plento link Stirnių, pravažiavę "Aušveitos" sanatorijos teritoriją, dešiniajame į Nerį įtekančio Saidės upelio krante. Ilgą laiką piliakalnį nuo praeivių akių slėpė medžiai. Tik 1995 m. išaiškinta, kad ši įspūdinga kalva – piliakalnis. Dar prieš patvirtinant čia esant piliakalnį, gretimų kaimų žmonės pasakojo, kad ant šio kalno, tais laikais, kai Trakai buvo Lietuvos sostinė, buvusi pilis.

KARMAZINŲ PILKAPYNAS (Karmazinų pažintinis pėsčiųjų takas)

Iš Vilniaus važiuokite Kernavės link. Dūkštų k., neprivažiavus bažnyčios, sukite kairėn. Nusileidę nuo šlaito ir apie 1 km. pavažiavę ūksmingu slėniu, privažiuosite automobilių stovėjimo aikštelę. Toliau keliaukite pėsčiomis, vadovaudamiesi nuorodomis. Karmazinų pilkapynas – didžiausias žinomas Vilniaus rajono pilkapynas. Jis priklauso visiškai susiformavusiai vidurinio geležies amžiaus (V–VIII a.) Rytų Lietuvos pilkapių kultūrai.

PADŪKŠTŲ PILKAPYNAS (Kairiojo Neries kranto turistinė trasa)

Padūkštų pilkapyną rasite važiuodami Kairiojo Neries kranto turizmo trasa, maždaug 4 km už Panerių dvaro. Šis nedidelis (apie 30 pilkapių) pilkapynas rastas 2003 m. Jis yra kairiajame Neries krante, priešais dešiniajame krante plytintį Karmazinų slėnį.

DŪKŠTŲ ŠV. ONOS BAŽNYČIA

Pirmąją bažnytėlę Dūkštose mirus sūnui 1647 m. pastatė Dorotėja Giedraitytė, Mataušo Daubaro žmona, jos išlaikymui ji užrašė savo pasogą – Airėnus. Po Šiaurės karo ir maro epidemijos aplinkiniams kaimams ištuštėjus, bažnytėlė buvo apleista. 1723 m. į Vilnių atkėlus pijorų vienuolyną, jiems buvo atiduota Dūkštų altarija.

PANERIŲ DVARAS (Kairiojo Neries kranto turistinė trasa)

Panerių dvarą Jūs rasite važiuodami iš Vievio link Kernavės, pasukę prieš tiltą per Nerį į dešinę. Dvarvietė įkurta gražioje vietoje: ją supa Neries vingis, upėje matosi nemaža sala, toliau žaliuoja miškingos senojo Neries slėnio kalvos.

ŠILĖNŲ KAIMAS (Pažintinis maršrutas Šilėnai - Naujosios Rėvos piliakalnis)

Šilėnus Jūs galite rasti važiuodami iš Vilniaus pro Pilaitę einančiu keliu link Sudervės, pasukę kairėn ties rodykle ''Šilėnai''. Šilėnai yra paskelbti etnokultūriniu draustiniu. Įdomi kaimo gatvinė struktūra: kaimo gatvelės susieina nedidelėje aikštėje ties bažnyčia. Maža medinė Švč.Mergelės Marijos bažnytėlė čia buvo pastatyta 1725 m., kai Šilėnų piemenys, ganydami gyvulius, rado ant karklo pakibusį, Nerimi atplaukusį Švč.Trejybės paveikslą.

GRABIJOLŲ KAIMAS

Grabijolų kaimą Jūs galite rasti, važiuodami nuo Vievio tilto per Nerį link Zabarijos kaimo. Šiame kaime reikia sukti dešinėn ir važiuoti kaimo keliu iki Grabijolų.

PAMINKLAS PASIENIEČIUI J. KYBARTUI

Paminklas yra miške, netoli Baltamiškio kaimo, per kurio laukus ėjo Lietuvos - Lenkijos demarkacinė linija.

AIRĖNŲ AKMUO SU ŽENKLAIS (Dūkštų ąžuolyno pažintinis takas)

Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Nuo šios aikštelės iki akmens Jus nuves įrengtas mitologinis takas, kurio schemą rasite greta stovinčiame stende.

MITOLOGINIAI AKMENYS NERYJE

Neris tarp Vilniaus ir Kernavės labai skiriasi nuo ramios lygumų upės, toliau tekančios link Kauno. Šioje atkarpoje Neryje yra daugybė rėvų ir sraunumų, upės vagoje ir pakrantėse pabirę akmenų sankaupos, stūkso pavieniai didžiuliai akmenys. Kai kurie stambesni akmenys turi vardus, apie juos pasakojami padavimai.

DŪKŠTŲ ĄŽUOLYNO PAŽINTINIS TAKAS

Atstumas nuo Vilniaus ~25 km

Tako ilgis ~ 2,30 km

Take užtruksite ~1,5 val.

Jeigu Jūs norite pamatyti, kaip atrodė senosios Lietuvos girios, aplankykite Dūkštų ąžuolyną. Šiandien ąžuolynai Lietuvoje užima tik apie 1,5 procento miškų. Dūkštų ąžuolynas tuo ir unikalus, kad yra vienas iš didžiausių ir seniausių natūralių iki šių dienų Lietuvoje išlikusių ąžuolynų. Jis užima net 302 ha plotą. Ąžuolų amžius 180 – 200 metų.

Šį unikalų mišką Jūs rasite važiuodami nuo Vilniaus Kernavės link, už Dūkštų kaimo pavažiavę apie 1 km. Vilniaus miškų urėdijos miškininkai, suprasdami šio ąžuolyno svarbą ir norėdami supažindinti visuomenę su Dūkštų ąžuolyno vertybėmis, bendradarbiaudami su Neries regioninio parko direkcija, įrengė pažintinį taką. Jis visas yra pritaikytas neįgaliesiems (medinių lentų danga), vaikams, pagyvenusiems lankytojams, sudaryta galimybė eiti trumpesnes žiedines atkarpas.

Palei Dūkštų ąžuolyno pažintinį taką pastatytos daugiau kaip 38 skulptūros, vaizduojančių lietuvių legendų ir mitologijos personažus. Dūkštų ąžuolyno pakraštyje stūkso didelis akmuo su iki šiol neperskaitytais rašmenimis. Apie akmenį pasakojama, kad po juo buvo užkasti pinigai. Daug kas bandė kasinėti, iš visų pusių ieškoti. Kai kurie žmonės tiki, kad akmuo padeda išsipildyti norams.

Palei pažintinį taką įrengti informaciniai stendai. Juos paskaitę, galėsite susipažinti su gamtinėmis Dūkštų ąžuolyno vertybėmis: ąžuolyne augančiais medžiais ir krūmais, retaisiais augalais, grybais ir kerpėmis, paslaptingaisiais šikšnosparniais, čia lizdus sukančiais paukščiais bei gyvenančiais gyvūnais.

Platesnė informacija http://www.neriesparkas.lt/

Neries regioninio parko lankytojų centras siūlo Jums apžvalgines ekskursijas ir pėsčiųjų žygius parko teritorijoje. Esame parengę kelis apžvalginių ekskursijų ir pėsčiųjų žygių po parką maršrutus. Dėl dideliems autobusams reikalingos erdvės apsisukimui su dideliu autobusu keliaujantiems siūlome I variantą. Keliaujantys mikroautobusu ar savo transportu gali rinktis bent kurį variantą. Grupėms siūlome individualius maršrutus, kuriuos galime suorganizuoti pagal Jūsų pageidavimus.

Norint užsisakyti ekskursiją būtina išankstinė registracija telefonu: 8(686) 186 17 arba el. paštu This e-mail address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it .

EUROPOS CENTRO MUZIEJUS - EUROPOS PARKAS

Europos parkas įkurtas 1991 metais, siekiant paženklinti geografinį Europos žemyno centrą, kurį 1989 metais nustatė Prancūzijos nacionalinis geografijos institutas.

Europos parką įkūrė skulptorius Gintaras Karosas (g. 1968). Muziejus kuriamas kaip vientisas gamtos ir meno kūrinių ansamblis. Kasmet muziejų aplanko apie 60 000 žmonių.

Europos parkas - vienas įspūdingiausių ir mėgstamiausių muziejų po atviru dangumi Lietuvoje. Unikali skulptūrų kolekcija, prilygstanti garsiausių pasaulio muziejų ekspozicijoms. Europos parke galima išvysti Denniso Oppenheimo, Solo LeWitto, Magdalenos Abakanowicz, Beverly Pepper meno kūrinius. Skulptūrų muziejaus kolekcija išsidriekusi 55 hektarų plote, čia pristatoma daugiau nei 100 meno kūrinių.

Europos parkas traukia turistus ir dėl nepaprastos parko sukūrimo istorijos, prasidėjusios 23-ejų metų studento užsispyrimu apleistame miške sukurti modernaus meno muziejų. Prieš du dešimtmečius netoli Vilniaus Gintaro Karoso atrastas apleistas miškas po keletą metų trukusio medžių retinimo, grunto sausinimo, vandens telkimo buvo prikeltas naujai būčiai, įgijo viešojo parko vaizdą. Europos parko formavimo rezultatas – dinamiškas, banguojantis, tapybiškas ar kontrastingas estetinis vaizdas. Parko, kaip kraštovaizdžio kūrinio autorystė priklauso skulptoriui Gintarui Karosui.

Ištisus metus veikiančiame muziejuje atspindėtas platus skirtingų kultūrinių tradicijų bei meninių išraiškos formų spektras. Skulptūrų muziejaus svečiai išvys Gintaro Karoso „Europos centro monumentą", kuriame pažymėti tikslūs atstumai bei kryptys iki visų Europos sostinių. Neišdildomą įspūdį kiekvienam paliks paliks lenkų menininkės Magdalenos Abakanowicz „Neatpažinto augimo erdvė" - tarp kalvų, slėnyje išdėstytos dvidešimt dvi skirtingo dydžio betoninės formos ir masyvių riedulių grandinė.

Ekskursijos po parką vedamos lietuvių, anglų ir rusų kalbomis.

Šiuolaikinio meno muziejus, kupinas kūrybinės energijos ir tarptautinės atmosferos - puikus renginių kontekstas. Ideali vieta konferencijoms, seminarams, mokymams ir kitiems renginiams. Muziejaus restoranas įsikūręs patalpose ir po atviru dangumi obelų sode.

Atvykusių lankytojų laukia suvenyrų parduotuvė ir Europos parko paštas. Čia galima įsigyti gražių suvenyrų su skulptūrų muziejaus simbolika. Pasiųstas atvirlaiškis su Europos parko pašto antspaudu – dovana net tik filatelistams, bet ir puiki pramoga apsilankiusiems turistams.

Darbo valandos: Europos parkas dirba kasdien nuo 10.00 ryto iki sutemų.

Joneikiškių k., LT-15148, Vilniaus r., Lietuva.

Tel. +3705 2377 077 +3705 2377 077 , el. paštas: This e-mail address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it , Interneto svetainė: ttp://www.europosparkas.lt

Europos parkas įsikūręs 19 km nuo Vilniaus centro, tai vos 20 minučių kelio. Važiuokite Kalvarijų gatve iki Santariškių žiedo, pasukite Žaliųjų ežerų kryptimi, sekite kelio nuorodas. Atvykimo schemos ieškokite: http://www.europosparkas.lt/Lankymas/schema.htm

EKSKURSIJOS

I. Apžvalginė ekskursija "Neries pakrančių gamtos ir kultūros turtai"

Ekskursijos metu aplankomas pirmasis Lietuvos saugomose teritorijose, tik prieš metus atvėręs duris, Neries regioninio parko lankytojų centras, vieninteliai Lietuvoje atkurti pilkapiai Karmazinų pilkapyne, apžvelgiama Neris ties Purvės rėva, aplankomas didžiausias Lietuvoje Dūkštų ąžuolynas, vienintelis Lietuvoje kalnų upelis – Dūkšta ir jo šlaituose stūksantys Bradeliškių ir Buivydų piliakalniai, vieno rečiausių Lietuvoje drugelio – gencijoninio melsvio - buveinės bei įspūdingo dydžio Dūkštų atodanga.

Kelionės trukmė – 3~4 val.

Pėsčiomis einame ~ 3,6 km.

Kelionės kaina – 120 Lt. (į kainą įskaičiuotos gido paslaugos bei informacinė kelionės skrajutė; moksleiviams ir senjorams taikoma 50 proc. nuolaida)

II. Apžvalginė ekskursija "Sakralinis Neries regioninio parko kraštovaizdis"

Ekskursijos metu aplankomas iki mūsų dienų išlikęs gatvinis Šilėnų kaimas, regykla su puikiu vaizdu į Neries slėnį, keistai padavimais apipintas mitologinis šaltinis "Akis", aukščiausias regioniniame parke – Vaigeliškių ąžuolas, Velniakampio regykla, Neries regioninio parko lankytojų centras, geriausiai ištirtas Neries regioniniame parke Bradeliškių piliakalnis, vienas didžiausių Lietuvoje, 37 m. skersmens Grabijolų pilkapis bei keistas geologinis darinys – Vilkų duobė.

Kelionės trukmė – 3~4 val.

Pėsčiomis einame ~ 2,5 km.

Kelionės kaina – 120 Lt. (į kainą įskaičiuotos gido paslaugos bei informacinė kelionės skrajutė; moksleiviams ir senjorams taikoma 50 proc. nuolaida)

III. Žygis pėsčiomis "Per Vilkų duobę į Kernavę"

Žygio metu aplankomi vieni didžiausių Vilniaus krašte Grabijolų pilkapynai, Grabijolų dvarvietė ir senovės gyvenvietė, apžvelgiami kitame stūksantys Alkų kalnai ir Paalkių piliakalnis, viena didžiausių per visą Neries ilgį - Druskinė – rėva, užkopiama į labai statų Padvarių koplyčios kalną, aplankoma Kernavėlės dvarvietė ir pro Gojaus miško Daubulių ir Pajautinės vietoves pasiekiami Kernavės piliakalniai.

Kelionės trukmė ~ 4 val.

Pėsčiomis einame ~ 6,0 km.

Kelionės kaina – 120 Lt.

Būtina turėti patogią avalynę ir aprangą.

IV. Žygis pėsčiomis "Nakties pasaka prie Dūkštos"

Žygio metu galima pamatyti:

• Karmazinų alkakalnį;

• Senuosius ąžuolus;

• Buivydų ir Bradeliškių piliakalnius;

• Dūkštos skardžius ir atodangas;

Žygio metu galima išgirsti:

• Nakties paukščius;

• Dūkštos čiurlenimą;

• "Laumių" šnibždėjimą...

Žygio trukmė ~ 3 val.

Pėsčiomis einame ~ 3,0 km.

Grupės dydis – iki 15 žmonių

Žygio kaina – 200 Lt. (į kainą įskaičiuotos gido paslaugos, laužas, deglai, žvakutes, arbata)

Būtina turėti patogią avalynę ir aprangą.

TURISTINIAI MARŠRUTAI

ĄŽUOLYNO PAŽINTINIS TAKAS

Atstumas nuo Vilniaus ~25 km

Tako ilgis ~ 2,30 km

Take užtruksite ~1,5 val.

Jeigu Jūs norite pamatyti kaip atrodė senosios Lietuvos girios, aplankykite Dūkštų ąžuolyną. Šį unikalų mišką Jūs rasite važiuodami nuo Vilniaus link Kernavės, už Dūkštų miestelio pavažiavę apie 1 km.

Vilniaus miškų urėdijos miškininkai, suprasdami šio ąžuolyno svarbą ir norėdami supažindinti visuomenę su Dūkštų ąžuolyno vertybėmis, bendradarbiaudami su Neries regioninio parko direkcija, įrengė pažintinį taką. Jis visas yra pritaikytas neįgaliesiems (medinių lentų danga), vaikams, pagyvenusiems lankytojams, sudaryta galimybė eiti trumpesnes žiedines atkarpas.

Palei Dūkštų ąžuolyno pažintinį taką, pastatyta virš 38 skulptūrų, vaizduojančių lietuvių legendų ir mitologijos personažus.

1. ĄŽUOLYNAS

Kadaise panašūs ąžuolynai ošė visoje Lietuvoje. Mūsų protėviai gerbė ąžuolus, tikėjo nepaprastomis jų galiomis ir ciklišku gyvybės tęstinumu. Buvo tikima, kad medyje gyvena protėvių vėlės. Šis tikėjimas rūpestingai perduodamas iš kartos į kartą vis dar gyvas mūsų papročiuose. Mes iki šiol jaučiame didelę pagarbą ir prieraišumą medžiams, miškui ir gal todėl prieš kertant ąžuolą kartais dreba ranka ...

Šiandien ąžuolynai Lietuvoje užima tik apie 1.5 procento miškų. Dūkštų ąžuolynas tuo ir unikalus, kad yra vienas iš didžiausių ir seniausių natūralių iki šių dienų Lietuvoje išlikusių ąžuolynų. Jis užima net 302 ha plotą. Ąžuolų amžius 180 – 200 metų.

2. ĄŽUOLYNO BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ

3. ĄŽUOLYNO ISTORIJA

Jame 1863 m. buvo įsikūręs sukilėlių štabas. Ąžuolyno pakraštyje stūkso didelis akmuo su iki šiol neperskaitytais rašmenimis. Įrašas iškaltas aiškiai ir yra 70 cm ilgio. Vieta kurioje yra akmuo su ženklais panaši į senovėje pasirenkamas aukurų vietas. Aplink auga seni ąžuolai, greta buvo šaltiniuota pelkutė. Krikščionybės laikais vakariniame akmens šone iškaltas lygiakraštis kryžius. Apie akmenį pasakojama, kad po juo buvo užkasti pinigai.

Daug kas bandė kasinėti, iš visų pusių ieškoti. Kai kurie žmonės tiki, kad akmuo padeda išsipildyti norams. Mistinė ąžuolyno aplinka įkvėpė kino filmo "Herkus Mantas"kūrėjus, čia buvo filmuojama dalis šio filmo scenų.

DŪKŠTOS PAŽINTINIS PĖSČIŲJŲ TAKAS

Atstumas nuo Vilniaus ~25 km

Tako ilgis ~ 5,00 km

Take užtruksite ~ 3 val.

Kviečiame Jus pasivaikščioti Dūkštos upelio pakrantėse įrengtu pažintiniu pėsčiųjų taku Dūkštų kraštovaizdžio draustinyje. Iš Vilniaus čia galite atvažiuoti pro Sudervę ir Dūkštas keliaudami link Kernavės, iš Vievio ar Trakų sukdami Maišiagalos-Dūkštų kryptimi.

Tako rengėjų tikslas - parodyti lankytojams natūralius gamtinius ir kultūrinius lobius, slypinčius visai šalia mūsų sostinės. Maršruto pradžia visiškai šalia jau spėjusių išpopuliarėti Dūkštų ąžuolyno pažintinių takų. Šis takas skirtas tiems, kurie gali ir nori vaikščioti miško ir pievų takeliais, trokšta pažinti ir grožėtis tik natūralia gamta. Todėl take įrengta tik minimali rekreacinė įranga – suoliukai, laiptai ir informaciniai stendai.

Mes pasitikime savo lankytojais ir manome, kad Jūs gerbiate gamtą, miško gyventojų ramybę ir tako rengėjų darbą. Tikimės, kad Jūs savo elgesiu nenuvilsite mūsų.

Norint įveikti visą žiedinį maršrutą, teks du kartus kirti Dūkštą. Įspėjame, kad keliauti nebus lengva, nes pažintiniame take yra daug stačių šlaitų, kuriuos norint įveikti, reikia apsiauti patogią avalynę ir nebijoti nuovargio. Ypač saugokite savo vaikus, kad jie beskubėdami nenusiristų nuo stačių šlaitų!!!

Tačiau jeigu Jums trūksta laiko ar jėgų, siūlome pasirinkti trumpesnę (2,1 km) ilgio atkarpą iki Karmazinų piliakalnio, nuo kurio galima grįžti automobiliu arba atgal tuo pačiu maršrutu iki Signatarų ąžuolyno. Anksti pavasarį taip pat galėsite eiti tik šia tako atkarpa palei Dūkštą, nes ištvinusią upelę perbristi bus neįmanoma. Nuėjus iki Karmazinų slėnio, priešais piliakalnį esančiame Ąžuolų kalne yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė ir atokvėpio vieta.

Taku keliaukite drąsiai – tikrai nepasiklysite, nes visu maršrutu Jus lydės krypties rodyklės ir nuorodos, link kurio objekto Jūs artėjate. Iš viso Jūsų laukia pažintis su 3 piliakalniais (Bradeliškių, Karmazinų, Buivydų), įspūdingomis Dūkštų ir Karmazinų atodangomis, didžiuliais rieduliais upelėje, senais ąžuolais. Be to, Jūsų laukia vikrumo išbandymas pereinant brastas ir kopiant į stačius Dūkštos pakrančių kalvų šlaitus.

Prie kiekvieno lankytino objekto Jūs rasite informacinius stendus, kuriuos paskaitę galėsite gauti daugiau žinių apie šią vietovę.

SAIDĖS PAŽINTINIS PĖSČIŲJŲ TAKAS

Atstumas nuo Vilniaus ~15 km

Tako ilgis ~ 0,75 km

Take užtruksite ~ 1 val.

Saidės pažintinis takas įrengtas palei nepakartojamo grožio Saidės upelį. Senų ąžuolų paunksnėje, klausantis per gausybę akmenų garmančio Saidės upelio, galima pajusti nepaprastą šios vietos gamtos grožį. Daug paslapčių gaubia netoli upelio esančią menamą šventvietę, kurioje akmenys išsidėstę ratu, ir netoliese gulintį Aukuro akmenį. Keliaudami pažintiniu taku galėsite aplankyti šalia Saidės ir Neries santakos stūksantį įspūdingų matmenų didįjį Saidės akmenį.

Kaip atvykti:

Važiuodami iš Vilniaus autostrada Vilnius–Kaunas, 2 km už Grigiškių sukite į dešinę Stirnių kryptimi. Toliau visą laiką važiuokite tiesiai (reikia pravažiuoti buvusios sanatorijos "Aušveita" teritoriją) apie 4,5 km iki Saidės upelio. Važiuodami iš Kauno, ties Grigiškėmis apsisukite ir 2 km už Grigiškių sukite į dešinę Stirnių kryptimi.

1. SAIDĖS UPELIS

Saidės upelio ilgis tik 5 km, o Neries regioniniam parkui priklauso tik šio upelio žemupys. Saidė išteka iš Didžiulio ežero. Šiuo upeliu, kaip ir Bražuole, į Nerį nuteka didžiojo Trakų ežeryno vandens perteklius. Upelį gaivina jo stačiuose šlaituose ištrykštantys šaltiniai. Siekiant išsaugoti unikalų sraunų Saidės upelį, jo vagoje esančius riedulius, siaurą stačiašlaitį kanjoną bei santaką su Nerimi, įsteigtas Saidės hidrografinis draustinis.

2. STIRNIŲ PILIAKALNIS

Stirnių piliakalnis įrengtas siauro kranto kyšulio, esančio Neries ir Saidės santakoje, gale. Manoma, kad žmonės piliakalniu naudojosi II tūkstantmečio pradžioje. Nuo greta esančių aukštumų pusės teko įrengti sudėtingą gynybinę sistemą. Čia iki šiol išlikusios keletos pylimų ir griovių žymės. Vietos gyventojai pasakoja, jog jų seneliai sakydavo, kad senovėje ant šio kalno, vadinamo Aukštuoju, buvo didžiulė pilis, tokia, kaip Trakuose.

3. SAIDĖS RĖVA

Saidės rėva – bene didžiausia Neries rėva, esanti tarp Volų ir Saidžių kaimų, susideda iš kelių slenksčių, nuolydis – 1 m/ km. Čia upė neužšąla net per didžiausius šalčius. Tarp sielininkų gyvavo posakis:"Jei Saidžius praplauksi – toliau keliausi", nes kitos Neries rėvos nebuvo tokios klastingos.

4. DIDYSIS SAIDĖS AKMUO

Stūkso Saidės akmuo šio upelio pakrantėje kaip, gal būt, stūksojo galingos upės šlaite kažkur šiaurėje, Švedijoje ar Suomijoje, kol pajudėjęs ledynas nuo kalno nuplėšė uolos gabalą ir pradėjo ridenti į Lietuvą. Rideno, rideno, kol iš uolos liko tik šis riedulys. Jo plotis – 2,5 m., aukštis apie 1,5 m

Norintiems laisvą laiką praleisti aktyviai, siųlome apsilankyti netoliese esančiuose:

Vilniaus žirgyne

(SP UAB "VILNIAUS ŽIRGYNAS" Žirgų g. 12, Žemoji Riešė, LT-4040 Vilniaus r.,

tel.: (8~5)265 2901, (8~5)250 4275) ar

Tarptauniniame stručių augintojų centre

Vilniaus priemiestyje, Gineitiškėse, įsikūrusią stručių fermą mielai aplanko mokiniai ir darželinukai. Čia vaikai ne tik susidraugauja su suaugusiais stručiais ir jų mažyliais, bet taip pat pasidžiaugia ir Kamerūno ožiukais, Australijos zuikučiais. Vaikams čia linksma ir įdomu. Čia galima pavaišinti stručius daržovėmis, taip pat varžybose laimėti stručio plunksną, o labiau pasistengus – net stručio kiaušinį. Suaugusieji taip pat mėgsta užsukti į mūsų nedidelį gamtos kampelį.

Gineitiškės
Vilniaus rajonas
Lietuva
tel. / faks +370 5 2319861,
mob. +370 698 48311 +370 698 48311 ,
E-mail: This e-mail address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it
http://www.ostrich.xxi.lt/