Važiuodami nuo Vilniaus link Kernavės, už Dūkštų miestelio pavažiavę apie 1 km, dešinėje kelio pusėje pamatysite didžiausią (302 ha) Lietuvoje išlikusį natūralų ąžuolyną. Tai unikalus gamtinis objektas, atlaikęs amžių išbandymus Dūkštų kraštovaizdžio draustinyje. Čia auga 170 – 200 metų ąžuolai. Biologinės įvairovės požiūriu vertingiausiame 35,8 ha plote įsteigtas gamtinis rezervatas.
Ąžuolynas vertingas ne tik savo senaisiais ąžuolais, bet ir per daugelį metų susidariusia brandaus lapuočių miško bendrija, kuri yra tinkama buveinė daugeliui retų ir nykstančių gyvūnų, augalų, grybų ir kerpių rūšių. Ąžuolynas išsiskiria rūšine šikšnosparnių įvairove ir gausa. Čia gyvena net 7 rūšių šikšnosparniai: natuzijaus šikšniukas, šikšniukas nykštukas, europinis plačiaausis, mažasis nakviša, dvispalvis plikšnys, rudasis ausylis ir branto pelėausis. Netoliese esančiame Dūkštos upelio slėnyje, kurio šlaitai apaugę senais ąžuolais, gyvena parko įžymybė – į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta didžioji miegapelė. Margas ąžuolyno sparnuočių pasaulis. Uoksuose įsikuria žaliosios meletos, didieji margieji geniai, naktimis ūbauja naminės pelėdos, peri retieji mūsų krašto paukščiai: juodasis gandras ir mažasis erelis rėksnys. Ąžuolyne galima sutikti šernų kaimenes, beskanaujančias giles. Retsykiais užklysta stirnos, elniai.
Įdomus ir paslaptingas Dūkštų ąžuolyno ir Dūkštos upelio slėnio, apaugusio senais, drevėtais ąžuolais, vabzdžių pasaulis. Čia rastos retos vabalų rūšys, kurios būdingos tik brandžių plačialapių miškų buveinėms. Tai niūraspalvis auksavabalis, marmurinis auksavabalis, purpurinis plokščiavabalis ir keturdėmis maitvabalis. Šalia ąžuolyno esantis Dūkštos upelio slėnis vasarą stebina dieninių drugelių gausa.
Dūkštų ąžuolynas turtingas augalų įvairove. Čia auga 280 rūšių augalai. Ypatingai čia gražu pavasarį, kai ąžuolynas pasipuošia įvairiomis spalvomis. Geltonus žiedus link pavasarinės saulės tiesia ankstyvasis šalpusnis, pavasarinis švitriešis, geltonžiedė plukė. Melsvai ąžuolyną padabina triskiautė žibuoklė, tamsioji plautė. Rausvus žiedus iš žemės iškelia parazitinis augalas – gegužinė žvynašaknė. Ąžuolyne auga ir retieji augalai. Net 5 rūšys įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą (miškinė dirsė, statusis atgiris, balandinė žvaigždūnė, stačioji vaizgina, tuščiaviduris rūtenis), 18 augalų rūšių, augančių ąžuolyne – retos ir ribotai Lietuvoje paplitusios.
Iš viso Dūkštų ąžuolyne šiuo metu yra žinoma 95 rūšys kerpių ir su jomis susijusių grybų. Iš jų 6 rūšys, įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą. 8 rūšys yra vertingos miško biotopų indikatorės. 6 rūšys yra retos Lietuvoje ir aplinkiniuose regionuose, viena jų – Bactrospora dryina randama tik Dūkštų ąžuolyne ir Dusetų girioje. Botanikos instituto 2003 metais atliktų tyrimų metu čia nustatyta 317 grybų rūšių, iš jų 17 yra retos ir saugomos, o krokinis minkštenis laikomas vienu iš dešimties labiausiai nykstančių grybų Europoje. Šis grybas priklauso labai senų ąžuolų grybinei florai ir sparčiai nyksta visoje Europoje, nes mažėja medynų su senais ąžuolais.
VERKŠČIONIŲ REGYKLA
Nuvažiavus 6 km Nuo Dūkštų link Vievio, kairėje kelio pusėje atsiveria įspūdingi Neries ir jos slėnio vaizdai. Didelė Velniakampio kilpos dalis matoma kaip ant delno. Šalia kavinės “Pušynėlis” įrengtoje apžvalgos aikštelėje galima pasigėrėti nuostabia Neries vingių panorama.
PANERIŠKIŲ SKARDIS
Važiuojant senuoju plentu Vilnius-Kaunas, 3 km už Rykantų link Lazdėnų, ties posūkiu į dešinę link Paneriškių kaimo, reikėtų palikti automobilį ir pėsčiomis paėjėti apie 2 km (įrengtos nuorodos) link šio aukštos ir nuostabaus Neries šlaito. Nuo jo atsiveria nuostabi Neries slėnio panorama. Matyti upės vingis, kelios salos. Abiejuose Neries krantuose ošia pušynai.
Vaizdingumu Paneriškių skardis gali varžytis su garsiomis Lietuvos upių atodangomis. Čia taip pat gausu retų, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų. Tai kalninė arnika, tamsialapis skiautalūpis, smėlinis eraičinas ir kt. Šlaito apačioje, netoli Paneriškių kaimo, ošia šimtametis Paneriškių ąžuolas.
